JAPMEET カー集い Kaunas feat. Toyota LiteAce

Nematytą japonišką automobilį prikėlė iš daržinėje rastos apleistos griuvenos

Visame pasaulyje mėgiamos legendos apie daržinėse dešimtmečiams pamirštus, o vėliau netikėtai atrastus, automobilius. Tokių istorijų gali nutikti ir Lietuvoje. Tuo galėjo įsitikinti JDM.lt komandos organizuoto japoniškų automobilių gerbėjų susitikimo „Japmeet“ dalyviai Kaune. Prie susitikimo dalyvių prisijungė „Toyota LiteAce“ savininkai, japonišką vienatūrį, kadaisę vežiojusį paštą, atradę pašiūrėje Aleksote.

Rokas Vilkevičius ir Gytautas Sališius – du Kauno priemiesčio gyventojai, neduką „Toyota LiteAce“ antram gyvenimui prikėlę savo rankomis. Vaikinai pasakojo, kad apie retą Lietuvoje modelį jiems užsiminė bendraklasio bičiulis, kurio senelio daržinėje tūnojo ne vienerius metus apleistas ir iš vietos nepajudintas japoniškas vienatūris.
„Jis planavo supjaustyti automobilį gabalais ir atiduoti į metalo laužą, tačiau prieš tai, pagalvojo, kad galbūt reikėtų pasiūlyti mums“, – prisiminė R. Vilkevičius.
Vaikinai sakė, jog iš karto suprato, kad tai – retas, greičiausiai vienintelis toks Lietuvoje, modelis, todėl mnčių apie metalo laužą nė nekilo. Jiedu iš karto sutarė, kad tokį automobilį verta prikelti antram gyvenimui ir išsaugoti. Visgi svarbiausias klausimas buvo, ar „LiteAce“ turi tvarkingus dokumentus.
„Visa laimė, kad automobilis turėjo tvarkingus dokumentus. Tiesa, įrašų juose ne itin daug: registracijos liudijime tėra įrašytas kėbulo numeris bei tai, kad automobilio variklis benzininis – daugiau nieko“, – sakė G. Sališius.

Be to, buvęs savininkas dar spėjo pakeisti automobilio paskirtį ir iš komercinio šis virto keleiviniu.

Įsigijo iš komiso

Kauniečiai pasakojo, kad „LiteAce“ į ankstesnio savininko rankas pateko po to, kai šis ganėtinai keistą, 1979-1985 m. gamintą modelį, įsigijo komise Aleksote. Kaip automobilis atsidūrė ten – nebežino niekas.
Kroviniams vežti tinkamu automobiliu ilgą laiką ir buvo vežiojami sunkūs daiktai. Vaikinai juokiasi,kad „LiteAce“ vežė ne tik bulves, bet ir, pavyzdžiui, buvo naudojamas paštui išvežioti.
Vėliau nuspręsta, kad automobilis nebetinkamas kroviniams vežti, ir ne vienerius metus jis tiesiog stovėjo.

Trūkumų – daugiau nei reikia

R. Vilkevičius ir G. Sališius neslėpė, kad darbo „prikeliant“ automobilį netrūko. Pirmiausia teko ieškoti naujo priekinio stiklo, mat senasis buvo sudaužytas.
„Ieškojome per visą Lietuvą, mat supratom, kad rasti tokiam modeliui tinkamą stiklą bus labai sunku. Ir mūsų laimei, atsirado konkrečiai šitam modeliui tinkamas priekinis stiklas vienoje įmonėje. Kai jį ištraukė, buvo storu dulkių sluoksniu apsinešęs, matyt, kažkas užsakė prieš daugelį metų, bet taip ir neatsiėmė“, – pasakojo auksarankiai.
Teko ieškoti ir galinių žibintų, mat šių nebuvo apskritai. Be to, iš benzininio variklio teko pašalinti dujų įrangą.
Variklis, prisipažįsta kauniečiai, tapo galvos skausmu, mat iki šiol yra sunku priversti nediduką benzininį karbiuratorių turintį motorą veikti nesispyriojant. Kažkada, sako jie, teks atiduoti profesionalams remontuoti, mat šiandien norint įveikti 100 kilometrų su mažuoju „LitAce“, tenka be degalų supilti ir 1 l tepalo. Be to, kadangi originaliai „LiteAce“ neturi tachometro, kauniečiai salone tokį įsirengė patys. Kaip aiškino, tam, kad matytų variklio sūkius, mat tiek jo darbinis tūris nedidelis, tiek pavarų dėžės pavaros „trumpos“.
Visgi pirmiausia vaikinams rūpėjo susitvarkyti automobilio kėbulą. Nors šis dokumentuose buvo aprašytas kaip baltas, jiedu nusprendė kėbulą dažyti raudonai, o stogą – baltai. Žvalgytis idėjų teko ir ieškant, kaip įrengti automobilio saloną. Dokumentuose nebuvo užsiminta, ar kėbule turėtų būti sėdynės, ar ne, tačiau kauniečiai nusprendė, kad jų reikia.
Priekyje buvo originalios, odinės, rusvos spalvos, gale tinkamas sėdynes teko pritaikyti pasiskolinus iš kito automobilio. Šitaip iš karto už priekinių sėdynių buvo išvyniotas kilimas, įtaisytos dvi rusvos odos sėdynės ir t.t. Galiausiai, siekiant išlaikyti vientisą išvaizdą, buvo sumontuoti blizgūs ratlankiai.

Dabar norisi keliauti

Kauniečiai neslėpė, kad planų, susijusių su šiuo automobiliu, yra nemažai. Pirmiausia norima suremontuoti variklį, gerokai nukentėjusį nuo nekokybiškos dujinės įrangos. Tačiau šio darbo, sako R. Vilkevičius ir G. Sališius, patiems imtis nesinori, todėl motorą teks patikėti profesionalams.
Be to, dėmesio reikėtų ir automobilio interjerui. Originalios sėdynės, apdailos dar užtektinai kokybiškos, visgi kai kur oda apsitrynusi, įplyšusi, todėl reikėtų viską persiūti naujai.
Tačiau kol kas labiausiai norisi automobiliu važinėti. Po daugiau nei porą metų trukusio automobilio remonto jiedu pirmą kartą į gatves išriedėjo pernai vasarą. Kaip prisipažino patys, norėjo ne dalyvauti renginiuose, o pakeliauti po Lietuvą. Ir kelionės su šiuo „Toyota LiteAce“ gali būti ypač smagios, mat automobilis varomas galine ašimi.
„Japmeet“ Kaune tapo vienu iš nedaugelio renginių, kuriame buvo galima išvysti unikalų japonišką automobilį. JDM.lt komanda neslėpė, kad trečius metus organizuojamoje japoniškų automobilių susitikimų serijoje visoje Lietuvoje kas kartą galima pamatyti tikrai retų, niekur nematytų ir įdomią istoriją turinčių modelių.
Liepos pabaigoje, 27-29 dienomis, ne tik japoniškų, bet ir europietiškų, amerikietiškų automobilių netrūks JDM.lt komandos rengiamame automobilių kultūros festivalyje „Chill’n’Grill“. Rugpjūtį automobilių renginius organizuojanti komanda japoniškų modelių gerbėjus pakvies į susitikimą Klaipėdoje.

Daugiau puikių galerijų iš JapMeet sutikimo Kaune:

https://www.facebook.com/pg/vosymedia/photos/?tab=album&album_id=2017324788341684

https://www.facebook.com/pg/LumaWorksMedia/photos/?tab=album&album_id=1786401338091182

https://www.facebook.com/pg/WiLpictures/photos/?tab=album&album_id=2177045475848458

https://www.facebook.com/pg/DMmedija/photos/?tab=album&album_id=675648152767616